Agnė Baltulionytė

Tėvai man suteikė Agnės vardą, nes mamytei buvo labai brangi jos močiutė Agnieška (teko “sulietuvint”…). Todėl viena iš mano svajonių, jei kažkada turėsiu dukrytę, jai duoti man mylimos močiutės vardą 🙂 . Svajoju aš daug. Nesustodama. Jau 21-erius metus. Tačiau tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti, nes visam šiam svajų pasauly bandau atpažinti Dievo svajonę man.
Todėl einu per gyvenimą kalnais ir vingiais, dažnai suklupdama, nusibalnodama kelius, delnius ir susižeisdama širdį… Bet vėl ir vėl pakeliama ir nuolat gydoma – pirmiausia Dievo ir man dovanotų jo žmonių.
Specialybės neturiu, bet tai manęs nestabdo daryti to, kuo tikiu. Iš pradžių norėjau tapti astrofizike ir tyrinėti dangaus platybes. Tačiau po vieno apsilankymo ligoninėj “prisisvajojau” tapti gydytoja ir taip dovanoti savo gyvenimą kitiems. Visą laiką, kol mokiausi mokykloje, to siekiau ir man pavyko, bet… Nepasirašiau studijų sutarties, supratus, jog mano širdis iš tiesų tuo nedega. Metus laiko ieškojau, kur galėčiau padovanoti save ir pamaniau, jog labai kietai būti mokytoja! Tačiau po metų lietuvių pedagogikos studijų vėl supratau, kad ne visai ten pataikiau… Napaisant to, ši patirtis atnešė begalinę meilę kalbai ir žodžiams. Todėl pasirinkau toliau mokytis užsienio kalbas ir padėti žmonėms susikalbėti ir suprasti vienas kitą – būsiu vertėja. Bent jau kol kas 🙂
Šiuo gyvenimo etapu savanoriauju, dalyvauju bendruomeninėje veikloje bei prisidedu prie “Esi vertas daugiau” veiklos, nes noriu dalintis su jaunuoliais tuo, kuo niekas nesidalino su manimi: tu esi graži/-us ir vertinga/-as tokia/-s, kokia/-s esi, tu esi verta/-as tikros meilės ir draugystės.
Bet tikriausiai, visa tai, ką bandžiau papasakoti apie save jums, būtų galima įvardinti taip: kovotoja už svajones. Štai kas išties aš esu. Tuo ir dalinsiuosi šiame tinklaraštyje – savo kelione svajonių link.