Kasdien mes renkamės. Kai kada tai smulkūs pasirinkimai: kokius batus avėti ar ką valgyti pusryčiams. Kiti reikalauja daugiau apmąstymo. Kaip aš renkuosi leisti laiką šiame pasaulyje? Su kuo pasirinksiu gyventi? Kaip anksčiau ir kaip būdama būsima nuotaka, aš apmąstau savo praėjusius metus, savo vienišės metus? 

Vienas dalykas, kurį supratau apie gyvenimą: kad mes pirma jį gyvename, o tik vėliau jį suvokiame. Aš buvau kurį laiką viena. Kartais susitikinėdavau, bet koledžo pasaulis nebuvo tam geriausia vieta. Mane supo daug vyrų, kurie visai atvirai nenorėjo eiti į pasimatymus. Jie norėjo kartu leisti laiką, bet jokiu būdu neiti į pasimatymus. Jei būčiau pastebėjusi tai, būčiau atpažinusi įspėjamuosius ženklus ir dažniau pasakiusi ,,ne“ blogiukams. Ar yra vyrų, ieškančių puikios moters, norinčių ją pakviesti į pasimatymus ir atvedančių ją arčiau Dievo? Žinoma. Kad rastumėte juos, turite išmokti pasakyti ,,ne“ blogiukams ir laukti gerųjų.

Pasimatymai pilni pasirinkimų. Aš turėjau pasirinkimą, bet dažnai rinkausi neteisingai. Aš blogiems vaikinams sakiau ,,taip“. Tiek daug kartų. Atrodo akivaizdu, kad negalima atleisti vaikinui, kuris nepaskambina, kai net pasako, kuriuo dienos metu tai padarys, arba pasakyti ,,ne“ vaikinui, kuris girtas rašo žinutes vėlai vakare norėdamas užsukti. Atrodo akivaizdu, kad reikia pasirinkti vaikiną, kuris mažiau kalba apie save ir stengiasi daugiau klausinėti apie tave. Kodėl aš pasirenku neteisingai, kodėl taip pat elgiasi daugelis kitų?

Tikiu, kad mes galvojame, jog gerų vyrų jau nėra. Mes augame taip nekantriai laukdamos, kol Dievas į mūsų gyvenimą atves mums tinkamą žmogų, kad mes pasitenkiname blogesniu. Mes tenkinamės tuo, nes lengviau pasakyti: ,,Aš su kažkuo susitikinėju“, nei pasakyti: ,,Esu viena“. Lengviau įsitraukti į šio pasaulio malonumus jau dabar nei laukti gėrio, kuris dar ateityje. Pasaulis stigmatizavo žodį „vienas“.  Jei esi vienas, tai tikrai esi vienišas. Jei esi vienas, kažkas tikrai su tavim negerai. Netiesa. Aš tikėjau tuo nenormaliu melu ilgą laiką ir leidau jam mane užvaldyti. Aš atidaviau savo vertę, orumą ir viltį į rankas vyrų, kuriems tai nebuvo vertybė. Kai mes liaujamės taip elgtis, mes pradedame džiaugtis gyvenimu.

Per savo vienatvės metus aš galėjau keliauti po įdomias vietas. Kelionės mano širdyje užima ypatingą vietą. Jos išmokė mane grožio, kantrybės, kultūros ir tikros meilės. Tame gyvenimo tarpsnyje aš užmezgiau nuostabias draugystes ir tos draugystės man buvo kaip šeima. Jei galėčiau sugrįžti į tą laikotarpį, labiau tuo mėgaučiausi. Aš sau jaunesnei pasakyčiau, kad viskas savaime išsispręs. Džiaukis, kur esi šiuo gyvenimo metu. Mano vienatvės metai suformavo mane, kokia moteris esu dabar. Ir žinau, kad dėl to aš būsiu daug geresnė žmona. Matote, vienišumas nėra bausmė. Tai erdvė augimui, mokymuisi ir pažinimui, kas esi.

Justin Kaiser

Versta iš: https://chastity.com/2017/10/singleness-whats-point/