Kartais būna, kad sėdi sau kavinėje, žiūri lyg į nieką, o slapčiomis klausaisi šalia esančių žmonių dialogo ir, žiūrėk, visai netikėtai nurimsti. Nuo artimumo, nuo atvirumo, nuo paprasčiausio supratimo, kad tu tokioje būsenoje, tokiose mintyse ir tokiuose jausmuose esi ne vienas. Šiuo podcast’u norime įsileisti jus į dialogus, kurie nutinka, kai jaučiamės saugūs. Tepadeda nurimti.
Kur dingo vyrai pagal Dievo širdį?
Ypač dažnai šį klausimą galima išgirsti šiandienos Lietuvos Katalikų bažnyčioj. Dažnai apie šį klausimą svarstydavau ir aš pats. O atsakymas iš tiesų yra paprastas: mes
Ar man reikia visko, ko noriu?
Vienas pirmųjų mano prisiminimų – kai aš buvau ketverių metų, vaistinėje su tėčiu. Pamenu save godžiai apžiūrinėjančią saldainių eilutes prie kasos, kai žvilgsnis pagavo mano
Kai randai veide tampa stebuklais gyvenime
16-os metų patyriau autoavariją. Jos metu buvo sužalotas mano veidas: sulaužyti abu žandikauliai, išmušti dantys, kakta, kaklas ir dar daugiau. Žinote pasaką „Gražuolė ir Pabaisa“? Tik
Nesibaigianti kelionė: pamilti save
Įtariu, kad jums frazė ,,šiandien geras oras“ reiškia viena – saulėta, šilčiau nei vakar, iš dangaus nelaša joks vanduo, o drabužių rankovės vis trumpėja. Mano
Mano grožis ant žurnalo viršelio
Paauglystės metais kiekvieną dieną svarstydavau, ką reiškia būti gražia ir kaip galėčiau tokia tapti. Svarstau ir šiandien, tik pasikeitė grožio vertinimo matai. Papasakosiu, kaip jie