Kartais būna, kad sėdi sau kavinėje, žiūri lyg į nieką, o slapčiomis klausaisi šalia esančių žmonių dialogo ir, žiūrėk, visai netikėtai nurimsti. Nuo artimumo, nuo atvirumo, nuo paprasčiausio supratimo, kad tu tokioje būsenoje, tokiose mintyse ir tokiuose jausmuose esi ne vienas. Šiuo podcast’u norime įsileisti jus į dialogus, kurie nutinka, kai jaučiamės saugūs. Tepadeda nurimti.