Finansavimas sveikatos apsaugai Lietuvoje

Nuo paskutinio mano atnaujinimo 2021 m. rugsėjį Lietuvos sveikatos priežiūros sistema pirmiausia buvo finansuojama iš viešųjų ir privačių šaltinių.

Vyriausybė atlieka svarbų vaidmenį finansuodama ir organizuodama sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrindama savo piliečiams galimybę gauti būtiniausias medicinos paslaugas.

Valstybinė ligonių kasa (LSK): kertinis sveikatos priežiūros finansavimo akmuo Lietuvoje yra Valstybinė ligonių kasa. Šis fondas – tai privalomojo socialinio draudimo sistema, renkanti įmokas ir iš darbuotojų, ir iš darbdavių. Įmokos apskaičiuojamos pagal procentą nuo asmenų pajamų, o valstybė taip pat įneša lėšų tam tikroms pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, pensininkams ir bedarbiams. NSIF teikia platų medicinos paslaugų spektrą, įskaitant konsultacijas, hospitalizavimą, diagnostiką ir receptinius vaistus.

Valstybės biudžetas: be lėšų, renkamų per ligonių kasą, Lietuvos vyriausybė dalį savo metinio biudžeto skiria sveikatos priežiūros paslaugoms remti. Šios lėšos naudojamos infrastruktūrai gerinti, medicinos įstaigoms modernizuoti, konkrečioms sveikatos programoms ar iniciatyvoms subsidijuoti.

Mokėjimai iš savo kišenės: Nors NSIF padengia didžiąją dalį sveikatos priežiūros išlaidų, pacientams vis tiek gali tekti mokėti iš savo kišenės, pavyzdžiui, bendras mokėjimas už tam tikras paslaugas ar neesminius gydymo būdus. Privatus sveikatos draudimas taip pat gali papildyti valstybinę sistemą ir padengti paslaugas, kurios nėra visiškai apmokamos iš ligonių kasų.

Europos Sąjungos finansavimas: Lietuva, būdama Europos Sąjungos (ES) narė, gali gauti ES fondų lėšas konkretiems sveikatos priežiūros projektams ir iniciatyvoms.

Šiomis lėšomis siekiama pagerinti bendrą sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą šalyje.

Privati sveikatos priežiūra: Lietuvoje šalia valstybinės sistemos egzistuoja ir privati sveikatos priežiūra. Privati sveikatos priežiūra pirmiausia finansuojama iš tiesioginių asmenų išmokų arba iš privačių sveikatos draudimo planų. Kai kurie piliečiai ir emigrantai teikia pirmenybę privačiai sveikatos priežiūrai dėl trumpesnių laukimo laiko ir labiau individualizuotų paslaugų.

Farmacijos sektoriaus įnašai: Farmacijos sektorius taip pat prisideda prie sveikatos priežiūros finansavimo Lietuvoje. Farmacijos įmonės gali mokėti mokesčius ir dalyvauti partnerystėse su vyriausybe, remdamos sveikatos programas ar mokslinių tyrimų projektus.

Socialinės iniciatyvos ir labdaros organizacijos. Įvairios socialinės iniciatyvos ir labdaros organizacijos taip pat gali būti svarbios finansuojant sveikatos priežiūros paslaugas, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir konkrečioms sveikatos sąlygoms.

Svarbu pažymėti, kad sveikatos priežiūros finansavimo sistemos laikui bėgant gali vystytis dėl vyriausybės politikos pokyčių, ekonominių sąlygų ir besikeičiančių demografinių rodiklių. Todėl rekomenduoju ieškoti naujausios informacijos apie sveikatos priežiūros finansavimą Lietuvoje nuo 2023 m.

Previous post Lietuvos sveikatos sistema
Next post Sveikatos apsaugos problemos Lietuvoje