Kodėl aš toks piktas?
Pyktis kyla iš įvairių šaltinių ir gali būti labai įvairus. Asmeninės problemos, stresinės situacijos ir traumos gali būti pykčio priežastys, tačiau jų yra ir daugiau.
Kiekvienas žmogus yra patyręs pyktį. Jūsų pykčio intensyvumas gali svyruoti nuo gilaus susierzinimo iki didelio įniršio. Normalu ir sveika retkarčiais jausti pyktį reaguojant į tam tikras situacijas.
Tačiau kartais žmonės patiria nekontroliuojamą pyktį, kuris dažnai paaštrėja, ypač kai provokacija yra nedidelė. Tokiu atveju pyktis yra ne normali emocija, o didelė problema.
Kas sukelia pyktį ir pykčio problemas?
Kai kurie dažniausiai pyktį sukeliantys veiksniai yra šie:
- asmeninės problemos, pavyzdžiui, negautas paaukštinimas darbe arba santykių sunkumai
- kito asmens sukelta problema, pavyzdžiui, planų atšaukimas
- įvykis, pvz., blogas eismas arba patekimas į autoavariją.
- prisiminimai apie traumuojantį ar įsiutinantį įvykį
Kitais atvejais pykčio problemą gali sukelti ankstyva trauma arba įvykiai, kurie suformavo žmogaus asmenybę. Kai kuriais atvejais pyktį taip pat gali sukelti hormonų pokyčiai, taip pat tam tikri psichikos sutrikimai.
Kokie yra pykčio problemos simptomai?
Kai kurie požymiai, rodantys, kad jūsų pyktis nėra normalus, yra šie:
- pyktis, kuris daro įtaką jūsų santykiams ir socialiniam gyvenimui
- jausmas, kad turite slėpti ar sulaikyti savo pyktį
- nuolatinis neigiamas mąstymas ir susitelkimas į neigiamus išgyvenimus
- nuolatinis nekantrumo, susierzinimo ir priešiškumo jausmas
- dažni ginčai su kitais žmonėmis ir dėl to dar didesnis pyktis
- fizinis smurtas supykus
- grasinate smurtu prieš žmones ar jų turtą
- nesugebėjimas kontroliuoti savo pykčio
- jausmas, kad dėl pykčio esate priverstas daryti arba darote smurtinius ar impulsyvius veiksmus, pavyzdžiui, neatsargiai vairuojate arba niokojate daiktus
- vengimas dalyvauti tam tikrose situacijose, nes nerimaujate arba jus slegia pykčio protrūkiai
Kas gali nutikti, jei pykčio problema negydoma?
Jei nesprendžiate pykčio problemos, vieną dieną ji gali išaugti iki tokio lygio, kad padarysite ką nors ekstremalaus ir apgailėtino. Vienas iš galimų padarinių – smurtas. Galite taip supykti, kad galiausiai sužalosite save arba jums rūpimą žmogų, nors to neketinote daryti.
Jei įtariate, kad turite pykčio problemų, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Pasitarkite su gydytoju, kad jis nukreiptų pas psichikos sveikatos priežiūros specialistą, kuris galės padėti.
Kaip valdyti pyktį pačiam?
Yra keletas naudingų būdų, kaip kontroliuoti pyktį pačiam.
Atsipalaidavimo būdai
Tai gilus kvėpavimas ir atpalaiduojančių scenų vaizdavimas mintyse. Bandydami atsipalaiduoti, kvėpuokite giliai į plaučius, lėtai ir kontroliuojamai įkvėpdami ir iškvėpdami. Kartokite raminantį žodį ar frazę, pavyzdžiui, „atsipalaiduok” arba „nusiramink”.
Taip pat galite įsivaizduoti atpalaiduojančią patirtį iš atminties arba vaizduotės. Lėti, į jogą panašūs pratimai taip pat gali padėti atpalaiduoti kūną ir padėti jaustis ramiau.
Problemų sprendimas
Pyktį gali sukelti labai realios problemos. Nors kai kurie pykčiai yra pateisinami, kai kas nors nepavyksta taip, kaip planuota, ne pyktis padės išspręsti problemą. Geriausias būdas spręsti situaciją, dėl kurios pykstate, yra ne sutelkti dėmesį į sprendimą, o sugalvoti, kaip spręsti problemą.
Tai galite padaryti sudarydami planą ir dažnai jo laikydamiesi, kad galėtumėte dažnai tikrinti savo pažangą. Nesinervinkite, jei galiausiai problema bus išspręsta ne taip, kaip planavote. Tiesiog pasistenkite dėti visas pastangas.
Bendravimas
Kai žmonės jaučiasi supykę, jie linkę daryti skubotas išvadas, kurios gali būti netikslios. Kilus piktam ginčui, sulėtinkite tempą ir apgalvokite savo atsakymus, prieš išsišokdami. Nepamirškite pokalbyje išklausyti kito asmens. Geras bendravimas gali padėti išspręsti problemas, kol pyktis dar neišsiplėtė.
