Sportavimo nauda sveikatai
Sportas – tai visų formų varžybinė fizinė veikla, kuria siekiama panaudoti, palaikyti ar pagerinti fizinius gebėjimus ir įgūdžius, dalyvaujant atsitiktinai ar organizuotai.
Sportas daro didelę įtaką žmogaus kasdieniam gyvenimui ir sveikatai – tiek fizinei, tiek psichinei. Užsiimant bet kokiu sportu, intensyvi fizinė veikla gerina širdies veiklą, mažina diabeto riziką, kraujospūdį ir streso lygį.
Norite sužinoti daugiau apie sporto naudą? Skaitykite toliau.
Sporto nauda fizinei sveikatai
Kontroliuoja svorio augimą
Vienas iš pagrindinių sporto privalumų yra tas, kad jis padeda kontroliuoti svorio augimą. Sėdimas darbas ir nesveikas gyvenimo būdas yra vienos iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Nutukę žmonės turi didesnę hipertenzijos ir širdies ligų riziką.
Jei nutukę žmonės įsitraukia į intensyvios fizinės veiklos reikalaujantį sportą, jie gali sudeginti daugiau kalorijų, atsikratyti papildomų kūno dalių ir sumažinti nereikalingo svorio augimo tikimybę. Taip jie gali užsitikrinti ir išlaikyti gerą kūno sudėjimą. Pasirinkę tinkamą sporto šaką pagal savo sveikatos būklę ir laikydamiesi subalansuotos mitybos, asmenys gali kontroliuoti svorio augimą.
Sumažins cholesterolio kiekį
Dar viena sporto nauda sveikatai yra ta, kad jis padeda kontroliuoti cholesterolio lygį. Žmonių, kurie užsiima tokia fizine veikla kaip sportas, cholesterolio lygis yra mažesnis, palyginti su tais, kurie aktyviai nesportuoja ar neužsiima kita fizine veikla.
Pagerins kraujo apytaką
Sportas naudingas sveikatai, nes padeda pagerinti kraujo apytaką. Bet koks sportinis žaidimas reikalauja aktyvaus dalyvavimo, todėl didėja hemoglobino ir kraujo tūris.
Įdomu, kaip?
Kai užsiimate bet kokiu sportu, širdis plaka greičiau ir papildomai apkrauna širdies raumenis. Taigi šis papildomas spaudimas stiprina širdies raumenis ir gerina kraujotaką.
Sumažina hipertenziją
Hipertenzija arba aukštas kraujospūdis yra didelė grėsmė sveikatai, galinti sukelti insultą ir kitas su širdimi susijusias problemas. Sportas padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Beveik visos sporto rūšys reikalauja bėgimo, tempimo ir kitos fizinės veiklos. Kai užsiimate tokia veikla, širdis tampa stipresnė, sumažėja arterijas veikianti jėga, todėl sumažėja kraujospūdis. Taigi sportuodami galite veiksmingai valdyti kraujospūdžio lygį.
Sporto nauda psichikos sveikatai
Panašiai kaip ir fizinė nauda, sportas turi didžiulį poveikį psichikos sveikatai. Įdomu, kaip sportas padeda jūsų psichikai? Skaitykite toliau!
Gerina nuotaiką
Sportuodami, pavyzdžiui, golfą ar slidinėjimą, esate priversti susikoncentruoti į veiklą ir palikti rūpesčius nuošalyje. Kadangi fizinė veikla suaktyvina smegenų chemines medžiagas, asmenys tampa laimingi ir atsipalaidavę. Taigi sportas gali pagerinti nuotaiką.
Mažina stresą
Šiandien apie 75-90 % žmonių lankosi pas gydytoją dėl su stresu susijusių problemų. Teigiamas sporto poveikis psichikos sveikatai gali labai padėti asmenims. Dėl fizinės veiklos išsiskiria endorfinų. Endorfinai – tai smegenyse esančios cheminės medžiagos, padedančios sumažinti stresą ir skausmą. Sportuojant taip pat mažėja streso hormonų, kortizolio ir adrenalino. Tyrimai atskleidžia, kad 20-30 minučių kasdienės mankštos leidžia asmenims išlikti ramesniems, o tai išlieka dar kelias valandas po mankštos.
Padeda su depresija
Vienas iš reikšmingų sporto poveikių psichikos sveikatai yra tas, kad jis padeda gydyti depresiją. Kai kurių tyrimų duomenimis, sportas, t. y. pratimai, kovoja su depresijos simptomais ir mažina atkryčio riziką. Be to, viename tyrime pastebėta, kad lengvas sportas arba nedideli fiziniai pratimai teikia panašią naudą kaip ir gydymas antidepresantais.
Gerina miego įpročius
Sportas gerina miego kokybę. Intensyvios treniruotės padeda greičiau užmigti ir pagilina miegą. Pavyzdžiui, asmenys, kurie 30 minučių užsiima vidutinio sunkumo aerobine mankšta, gali patirti geresnį miegą, palyginti su dienomis, kai jie nesportavo.
